- suniaukti
- 3 suniaũkti, -ia, sùniaukė tr. Užp sujaukti, suversti, suvelti, sutaršyti: Sùniaukei patalą ir palikai Dbk. Visa lova buvo suniauktà kaip kiaulių kinis Vdk. Jo visos knygos ir laikraščiai suniauktì Rz. Užejęs smarkus vėjas visą dangtį gryčios sùniaukė Ds. \ niaukti; apsiniaukti; suniaukti
Dictionary of the Lithuanian Language.